Kiekvienas, kas naudojasi fotoaparatu, telefonu, žaidimų konsole ar veiksmo kamera, anksčiau ar vėliau susiduria su ta pačia problema – atminties kortelė staiga nustoja veikti, parodo klaidą arba tiesiog dingsta iš įrenginio sąrašo. Situacija dažniausiai nutinka pačiu netinkamiausiu momentu: per kelionę, svarbaus renginio metu ar tada, kai kortelėje saugomos nuotraukos iš vienintelio karto gyvenime. Geros žinios – dauguma tokių gedimų nėra mirtini, o duomenis dažniausiai pavyksta atgauti, jei žinai, ką daryti ir ko nedaryti.
Kodėl atminties kortelės apskritai genda
MicroSD ar SD kortelė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas plastikinis gabaliukas, tačiau viduje slypi gana jautri elektronika su flash atmintimi. Ši atmintis turi ribotą perrašymo ciklų skaičių, todėl ilgainiui, ypač jei kortelė nuolat naudojama filmavimui ar nuolatiniam duomenų rašymui (pavyzdžiui, dashcam kameroje ar apsaugos sistemoje), ji tiesiog nusidėvi.
Be natūralaus senėjimo, dažniausios gedimų priežastys yra šios:
- staigus kortelės ištraukimas veikimo metu, kai vyksta įrašymas;
- maitinimo dingimas įrenginyje būtent tuo momentu, kai kortelė rašo duomenis;
- fizinis pažeidimas – sulenkimas, sudrėkimas, statinė elektra;
- prastos kokybės arba padirbta kortelė, nupirkta per pigiai atrodančiu pasiūlymu;
- failų sistemos sugadinimas dėl virusų ar programinės klaidos.
Įdomu tai, kad dažnai kortelė fiziškai yra visiškai sveika, tik sugadinta jos failų sistema. Tai reiškia, kad duomenys realiai tebėra viduje, tik įrenginys nebežino, kaip juos perskaityti.
Dažniausi simptomai ir ką jie reiškia
Kai kortelė pradeda „keistai elgtis“, tai retai būna atsitiktinumas. Verta atkreipti dėmesį į konkrečius požymius, nes jie padeda suprasti, ar problema rimta, ar išsprendžiama per kelias minutes.
Kortelė nerodoma sistemoje. Kompiuteris ar telefonas tiesiog „nemato“ kortelės. Dažniausiai tai reiškia, kad sugadinta failų sistema arba pasikeitė disko raidė Windows aplinkoje.
Prašo formatuoti kortelę. Klasikinis pranešimas „The disk in drive is not formatted. Do you want to format it now?“ – tai vienas rimčiausių signalų, tačiau NEREIKIA iškart spausti „Yes“. Apie tai plačiau žemiau.
Kortelė rodoma kaip tuščia, nors joje buvo failų. Tai būdinga, kai sugadinta failų lentelė – duomenys fiziškai yra, bet sistema jų „nemato“.
Lėtas veikimas ar užstrigimas kopijuojant. Dažnai signalizuoja apie prasidedantį fizinį nusidėvėjimą arba atsiradusius blogus sektorius.
Write-protected klaida. Kortelė staiga tampa „tik skaitoma“, nors jokio fizinio užrakto jungiklio nepajudinote arba jis sugedęs.
Pirmieji žingsniai, kai kortelė nustoja veikti
Prieš imantis bet kokių radikalių sprendimų, svarbiausia – nepanikuoti ir nedaryti veiksmų, kurie sumažina galimybę atgauti duomenis. Štai ką verta padaryti iškart:
1. Nustokite naudoti kortelę. Kiekvienas papildomas įrašymas ar bandymas fotografuoti ant sugedusios kortelės sumažina šansus atgauti prarastą informaciją, nes nauji duomenys gali perrašyti senuosius.
2. Išbandykite kitame įrenginyje ir su kitu kabeliu ar kortelių skaitytuvu. Kartais problema slypi ne pačioje kortelėje, o USB jungtyje, kabelyje ar kortelių skaitytuvo defekte. Įkišus kortelę į kitą kompiuterį per kitą skaitytuvą, dažnai viskas staiga suveikia.
3. Patikrinkite fizinį užraktą. SD kortelėse (ne microSD) yra mažas šoninis jungiklis „Lock/Unlock“. Jei jis atsitiktinai pasislinko į „Lock“ padėtį, sistema kortelę matys, bet nieko į ją įrašyti neleis.
4. Neformatuokite iš karto. Formatavimas ištrina failų lentelę ir žymiai apsunkina (nors visiškai neišjungia) duomenų atkūrimo galimybę. Formatuoti verta tik tada, kai duomenys jau atkurti arba jie nebesvarbūs.
Kaip atkurti duomenis iš sugadintos kortelės
Jei kortelė vis dar atpažįstama sistemoje, bet rodo klaidas ar tuščią turinį, galima bandyti atkurti duomenis savarankiškai naudojant specializuotą programinę įrangą. Rinkoje yra tiek nemokamų, tiek mokamų sprendimų – pavyzdžiui, Recuva, PhotoRec, EaseUS Data Recovery Wizard ar Disk Drill. Šios programos skenuoja kortelės sektorius ir bando surinkti failus net tada, kai failų sistema visiškai sugadinta.
Svarbu žinoti keletą niuansų:
- atkūrimo procesą geriausia atlikti kompiuteryje, o ne pačiame fotoaparate ar telefone;
- atkurtus failus visada saugokite kitame diske, o ne toje pačioje kortelėje – priešingu atveju rizikuojate perrašyti dar neaptiktus duomenis;
- kuo greičiau imsitės atkūrimo po problemos atsiradimo, tuo didesnė sėkmės tikimybė;
- net jei programa parodo failų pavadinimus be sugadinimo požymių, verta patikrinti kiekvieną svarbų failą atskirai – kartais nuotrauka atsidaro, bet yra dalinai sugadinta.
Jeigu kortelė visai nerodoma sistemoje arba girdisi keisti garsai (pastarasis atvejis dažniau būdingas kietiesiems diskams, bet pasitaiko ir su prastos kokybės kortelėmis), savarankiškas atkūrimas gali nebepadėti. Tokiu atveju geriausias sprendimas – kreiptis į duomenų atkūrimo specialistus, kurie dirba specializuotose laboratorijose su profesionalia įranga.
Kada kortelę galima „prikelti“ pačiam, o kada – ne
Yra aiški riba tarp problemų, kurias galima išspręsti namuose, ir tų, kurioms reikalinga profesionali pagalba.
Namuose išsprendžiamos situacijos:
- failų sistemos klaidos, kai kortelė atpažįstama, bet reikalauja formatavimo;
- write-protect klaidos dėl programinių priežasčių;
- disko raidės konfliktai Windows aplinkoje;
- lėtas veikimas dėl fragmentacijos ar per didelio užpildymo.
Situacijos, kai reikia profesionalų:
- kortelė fiziškai sulaužyta, sulenkta arba matomi kontaktų pažeidimai;
- kortelė buvo sudrėkinta arba paveikta aukštos temperatūros;
- sistemos net neaptinka jokio įrenginio jungiant per USB;
- duomenys itin svarbūs (verslo dokumentai, vestuvių nuotraukos, unikali medžiaga), o savarankiškas bandymas gali sumažinti sėkmės tikimybę.
Verta atsiminti, kad kiekvienas neteisingas bandymas savarankiškai „gaivinti“ fiziškai pažeistą kortelę (pavyzdžiui, bandymas ją atidaryti, valyti kontaktus aštriais įrankiais ar spausti į skirtingus lizdus jėga) tik sumažina galimybę, kad profesionalai vėliau ką nors atgaus.
Kaip formatuoti kortelę teisingai, kai duomenys jau nebesvarbūs
Jei jau atkūrėte reikalingus failus arba duomenys tiesiog nebeaktualūs, kortelę verta grąžinti į darbinę būklę per formatavimą. Rekomenduojama naudoti oficialų SD Association įrankį „SD Memory Card Formatter“, kuris skirtas būtent atminties kortelėms ir formatuoja jas pagal gamintojo standartus, o ne bendrą Windows formatavimo įrankį.
Kelios praktinės pastabos:
- rinkitės failų sistemą pagal kortelės tipą – SDHC dažniausiai naudoja FAT32, o SDXC – exFAT;
- venkite „Quick Format“, jei įtariate, kad kortelėje yra blogų sektorių – pilnas formatavimas juos aptiks ir pažymės kaip nenaudotinus;
- po formatavimo verta iškart išbandyti kortelę įrašant ir nuskaitant kelis failus, kad įsitikintumėte, jog problema tikrai išspręsta.
Kaip apsisaugoti nuo problemų ateityje
Geriausia strategija visada yra prevencija, nes atminties kortelių gedimai retai būna visiškai netikėti – dažniausiai juos lemia netinkamas naudojimas arba pigios, nekokybiškos kortelės.
Štai keli patarimai, kurie realiai pailgina kortelės gyvavimo laiką ir sumažina duomenų praradimo riziką:
- Visada saugiai išimkite kortelę. Kompiuteryje naudokite funkciją „Saugiai pašalinti įrenginį“, o fotoaparate ar telefone – prieš ištraukdami įsitikinkite, kad įrenginys neveikia ir neįrašinėja.
- Pirkite kortelę iš patikimų pardavėjų. Rinkoje pilna padirbtų SD kortelių, kurios išoriškai atrodo kaip 128GB, bet realiai turi vos 8GB atmintį, tiesiog apgaudinėja sistemą. Tokios kortelės anksčiau ar vėliau sugadina duomenis.
- Naudokite kelias korteles pagal paskirtį. Vieną skirkite svarbiems failams, kitą – kasdieniam naudojimui ar nuolatiniam filmavimui. Taip sumažinsite ciklų skaičių svarbiausioje kortelėje.
- Reguliariai darykite atsargines kopijas. Skamba banaliai, bet dauguma žmonių apie tai prisimena tik po to, kai jau prarado duomenis. Automatinis debesijos kopijavimas telefone gali išgelbėti daugybę nervų.
- Venkite kraštutinių temperatūrų ir drėgmės. Kortelės nemėgsta karščio automobilyje vasarą ar staigių temperatūros pokyčių.
- Stebėkite kortelės amžių. Jei kortelė naudojama intensyviai (pavyzdžiui, veiksmo kameroje ar dashcam), verta ją keisti kas 1-2 metus, nelaukiant, kol pati praneš apie gedimą.
Kai viskas atrodo prarasta – ką verta atsiminti
Atminties kortelių problemos dažniausiai atrodo baisesnės, nei yra iš tikrųjų. Didžioji dalis atvejų, kai kortelė staiga „miršta“, iš tiesų yra tik programinė klaida, kurią galima ištaisyti per kelias minutes arba, blogiausiu atveju, atkurti duomenis specializuota programine įranga. Tikrai kritinės situacijos, kai kortelė fiziškai sudužusi ar sugadinta drėgmės, pasitaiko rečiau, nei žmonės mano.
Svarbiausia taisyklė – nepanikuoti ir neskubėti su formatavimu ar pakartotiniais bandymais įrašyti duomenis. Kiekvienas neapgalvotas veiksmas mažina tikimybę, kad brangios nuotraukos ar dokumentai bus atgauti. Jei situacija atrodo per sudėtinga savarankiškam sprendimui, verčiau iš karto kreiptis į specialistus, nei bandyti eksperimentuoti su nežinomomis programomis ar, dar blogiau, fiziškai ardyti kortelę.
Ir galiausiai – geriausias būdas išvengti šios visos galvos skausmo istorijos yra paprasčiausia prevencija: kokybiška kortelė, saugus jos naudojimas ir reguliarios atsarginės kopijos. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali išgelbėti valandas nervų ir, kas svarbiausia, atminimus, kurių jokia programa neatkurs, jei jie egzistavo tik viename vieninteliame egzemplioriuje.
