Fotoaparatas – kaip ir bet kuris kitas techninis prietaisas – anksčiau ar vėliau pradeda siųsti signalus, kad kažkas negerai. Klausimas tik toks: ar tai laikina keistenybė, kurią galima ignoruoti, ar rimtas gedimas, dėl kurio reikia skubiai bėgti pas specialistą? Daugelis fotografų, ypač tie, kurie tik pradeda savo kelią su rimtesne technika, linkę arba per anksti panikuoti dėl menkiausio triukšmelio, arba, priešingai, ilgus mėnesius tempti su akivaizdžiai gendančiu aparatu, kol galiausiai jis visai atsisako veikti. Abi kraštutinybės kainuoja – tiek pinigus, tiek nervus, tiek praleistas progas nufotografuoti tą vieną tikrai svarbų kadrą.
Kai vaizdas pradeda meluoti
Pirmas ir dažniausiai pastebimas ženklas – pasikeitęs vaizdo kokybės pobūdis. Jei nuotraukose staiga atsiranda dėmės, kurios kartojasi toje pačioje vietoje nepriklausomai nuo objektyvo ar kadro, greičiausiai kalta ne aplinka, o pats matricos jutiklis arba dulkės ant jo. Tai vienas dažniausių atvejų, dėl kurių žmonės kreipiasi į servisus – ir gera žinia ta, kad dulkių valymas dažniausiai yra pigi ir greita procedūra.
Kitas dalykas – jei vaizdas tapo neryškus tik vienoje kadro dalyje, nors anksčiau taip nebuvo. Čia jau gali būti kalta ne matrica, o pats objektyvas arba jo tvirtinimo mechanizmas, kuris galėjo šiek tiek pasislinkti po kritimo ar smūgio. Svarbu neskubėti kaltinti fotoaparato korpuso – kartais užtenka patikrinti objektyvą ant kito korpuso, jei toks yra, kad suprastum, kur tikroji problema.
Spalvų iškraipymai, ypač jei jie atsiranda staiga ir nuosekliai kartojasi – dar vienas signalas. Jeigu balta spalva nuotraukose įgauna rausvą ar žalsvą atspalvį net ir teisingai nustačius baltos balansą, tai jau techninė problema, kurią pats namuose nesutvarkysi.
Garsai, kurių anksčiau nebuvo
Fotoaparatai nėra tylūs prietaisai – užrakto spustelėjimas, veidrodžio judėjimas (jei kalbame apie DSLR), autofokuso variklio dūzgimas – visa tai normalu. Tačiau jei staiga išgirsti naujus, neįprastus garsus – traškėjimą, girgždėjimą, ar, dar blogiau, metalinį trinktelėjimą – tai retai kada praeina savaime.
Ypač verta atkreipti dėmesį, jei garsas atsiranda konkrečiu momentu – pavyzdžiui, tik įjungiant fotoaparatą arba tik keičiant objektyvą. Tai gali reikšti, kad problema susijusi su konkrečiu mechanizmu, o ne visu prietaisu, ir specialistui bus lengviau lokalizuoti gedimą.
Beje, jei fotoaparatas turi veidrodinę sistemą ir staiga veidrodis pradeda judėti lėčiau arba nevisiškai grįžta į vietą, tai jau nėra dalykas, kurį galima atidėlioti. Toks gedimas gali greitai pablogėti ir sugadinti kitas dalis.
Baterijos elgesys pasakoja daugiau, nei atrodo
Daugelis žmonių automatiškai kaltina baterijos senėjimą, kai fotoaparatas pradeda greičiau išsikrauti. Ir dažnai tai teisinga – baterijos tikrai turi ribotą ciklų skaičių. Tačiau jei nusipirkai naują, originalią bateriją, o problema išliko ta pati, verta susimąstyti apie patį įkrovimo grandinės ar elektronikos gedimą.
Kitas keistas signalas – kai fotoaparatas netikėtai išsijungia pats, nors baterijos lygis rodo, kad energijos dar yra nemažai. Tai gali reikšti problemas su kontaktais, vidine elektronika arba pačiu baterijos indikatoriumi, kuris tiesiog neteisingai matuoja likutį. Bet kuriuo atveju, jei tai kartojasi reguliariai, verta atlikti patikrą, nes toks elgesys ateityje gali virsti visišku prietaiso neveikimu tinkamiausiu netinkamiausiu momentu.
Autofokusas nebe tas, koks buvo
Sunku pastebėti, kada tiksliai autofokusas pradeda „bėgti“, nes tai vyksta palaipsniui. Tačiau jei pastebi, kad vis dažniau tenka fotografuoti kelis kartus, kol pagaliau kadras išeina aštrus, arba kad fotoaparatas ilgiau nei įprastai ieško fokuso net gerose apšvietimo sąlygose – tai jau ne vaizduotė.
Autofokuso problemos gali kilti dėl kelių priežasčių: nuo suriebalinusio ar susidėvėjusio variklio mechanizmo iki programinės įrangos triktimi. Kartais pakanka atnaujinti firmware, ir problema dingsta pati. Bet jei tai nepadeda, jau reikia mechaninės apžiūros, nes savarankiškai išsiaiškinti, ar kalta elektronika, ar mechanika, praktiškai neįmanoma be specialios įrangos.
Kai fotoaparatas krito, sušlapo ar patyrė smūgį
Šis punktas atrodo akivaizdus, tačiau nustebtumėte, kiek žmonių nusprendžia „palaukti ir pažiūrėti“ po to, kai fotoaparatas nukrito ant grindų ar pateko po lietumi. Logika paprasta – jei viskas dar veikia, tai kam gaišti laiką ir pinigus diagnostikai?
Problema ta, kad daugelis gedimų po smūgio ar drėgmės poveikio pasireiškia ne iškart, o po kelių savaičių ar net mėnesių. Korozija ant plokštės kontaktų prasideda tyliai, o smulkūs mechaniniai pažeidimai gali palaipsniui pablogėti iki tokio lygio, kad remontas taps kur kas brangesnis, nei būtų buvęs iš karto po įvykio. Jei fotoaparatas sudrėko, patariama kuo greičiau (geriausia per 24–48 valandas) kreiptis į specialistus, kad jie galėtų atlikti profesionalų džiovinimą ir patikrą, o ne tik palikti jį su ryžiais ant palangės, kaip mėgstama patarti internete.
Kaip suprasti, kad tai jau ne smulkmena
Yra keletas universalių taisyklių, padedančių atskirti, kada verta tiesiog stebėti situaciją, o kada – žengti į servisą:
- Jei problema kartojasi reguliariai, o ne pasitaiko vieną kartą – tai jau sistemiška, o ne atsitiktinė klaida.
- Jei bandei paprasčiausius sprendimus (baterijos keitimą, atminties kortelės formatavimą, firmware atnaujinimą) ir nieko nepasikeitė – laikas kreiptis toliau.
- Jei fotoaparatu uždirbi pinigus arba juo fiksuoji nepakartojamus įvykius (vestuves, keliones, vienkartinius renginius) – rizika prarasti kadrus dėl gedimo yra per didelė, kad būtų galima delsti.
- Jei garantija dar galioja – bet kokį įtartiną elgesį verta patikrinti nedelsiant, nes garantinis remontas dažniausiai nemokamas, o po garantijos termino tie patys darbai gali kainuoti gerokai brangiau.
Ar verta pačiam bandyti taisyti?
Internetas pilnas vaizdo įrašų, kaip „pats susitvarkyti fotoaparatą per penkiolika minučių“. Tiesa ta, kad kai kurie dalykai – tikrai paprasti: dulkių pašalinimas nuo objektyvo išorės, kontaktų valymas švariu šluostuku, atminties kortelės formatavimas. Tačiau viskas, kas susiję su matricos valymu, vidinės elektronikos taisymu ar mechaninių dalių ardymu – geriau palikti profesionalams.
Fotoaparatų matricos yra labai jautrios, o netinkamai atliktas valymas gali padaryti daugiau žalos nei naudos – subraižyti jutiklio paviršių ar palikti pluoštelių, kurių pašalinti bus dar sunkiau. Be to, daugelis modernių fotoaparatų turi sudėtingą elektroniką, kurią ardant be tinkamų įrankių ir žinių galima negrįžtamai sugadinti.
Vietoj išvadų: klausyk savo aparato taip, kaip klausytum savo kūno
Iš tiesų fotoaparato diagnostika mažai kuo skiriasi nuo apsilankymo pas gydytoją – geriau nueiti anksčiau su smulkiu simptomu, nei ignoruoti jį tol, kol jis virs rimta problema. Kiekvienas keistas garsas, kiekviena nuotraukoje atsiradusi dėmė ar staiga sutrikęs autofokusas – tai signalai, kuriuos verta priimti rimtai, ypač jei fotografuoji ne vien pomėgio dėlei, o iš to gyveni ar tiesiog nenori praleisti brangių akimirkų.
Praktinis patarimas – reguliariai, bent kartą per metus, nunešti fotoaparatą profilaktinei patikrai, net jei viskas atrodo tvarkoje. Tai padeda anksti pastebėti pradedančius vystytis gedimus, kol jie dar nepadarė didelės žalos ir nepareikalavo brangaus remonto. Taip pat verta rinktis servisus, kurie specializuojasi konkrečiai jūsų fotoaparato markėje – jie turi tinkamą įrangą, atsargines dalis ir patirtį, kurios bendro profilio elektronikos taisytojai tiesiog neturi.
Galiausiai – pasitikėk savo instinktu. Jei kažkas atrodo „ne taip“, tikėtina, kad taip ir yra. Geriau sumokėti už diagnostiką, kuri parodys, kad viskas tvarkoje, nei sužinoti apie rimtą gedimą tuo momentu, kai fotoaparatas jau atsisako veikti per patį svarbiausią kadrą.
