Kiekvienas, kas bent kartą fotografavo paplūdimyje ar dykumoje, žino tą nemalonų jausmą – grįžti namo, pradedi apžiūrėti nuotraukas ir staiga pastebi keistas dėmes danguje arba vienodose spalvų plotuose. Tai dulkės ar smėlio grūdeliai, kurie kažkokiu būdu prasiskverbė į fotoaparato vidų. Ir jei manote, kad tai smulkmena, kurią galima ignoruoti – deja, ne. Smėlis fotoaparato viduje gali sugadinti ne tik jutiklį, bet ir objektyvo mechanizmą, o remontas dažnai kainuoja brangiau nei pati technika, kurią bandėte apsaugoti.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip apsisaugoti nuo dulkių ir smėlio dar prieš joms patenkant į kamerą, ką daryti, jei jau įtariate, kad taip nutiko, ir kokius įpročius verta įsivesti, jei dažnai fotografuojate lauke.
Kodėl smėlis fotoaparatui yra tikra rykštė
Smėlio grūdeliai skiriasi nuo įprastų dulkių tuo, kad jie yra kietesni ir aštresni. Tai reiškia, kad patekę ant jutiklio, objektyvo elementų ar veidrodžio (jei kalbame apie DSLR sistemas), jie gali palikti mikroskopinius įbrėžimus. O tokie pažeidimai jau nebeišsivalo – juos matysite kiekvienoje nuotraukoje.
Be to, smėlis mėgsta patekti į mažiausius mechanizmus – objektyvo zoom žiedą, diafragmos lamelias, net į mygtukus. Kai grūdelis įsiterpia tarp judančių dalių, mechanizmas pradeda girgždėti, strigti arba visai užsiblokuoja. Dažnai tai atrandama jau per vėlai, kai objektyvas nebesisuka sklandžiai arba fokusavimas ima „kirsti”.
Verta paminėti ir tai, kad jūrinis smėlis dar ir drėgnas bei sūrus – druska korozijos požiūriu yra dar pavojingesnė nei sausas smėlis dykumoje. Todėl fotografuojant paplūdimyje rizika kyla iš dviejų pusių vienu metu.
Prieš išeinant į lauką – pasiruošimas sprendžia pusę problemos
Didžioji dalis nemalonumų įvyksta ne dėl to, kad kažkas neatsargiai elgėsi vietoje, o dėl to, kad neapgalvojo situacijos iš anksto. Prieš vykstant fotografuoti į vietas, kur numatomas vėjas, smėlis ar dulkės, verta pasiruošti taip:
- Objektyvo keitimą planuokite iš anksto. Jei žinote, kad reikės ir plataus kampo, ir teleobjektyvo, pabandykite abu pasiimti sumontuotus ant skirtingų korpusų (jei turite du fotoaparatus), arba bent jau nustatykite, kur ir kada keisite objektyvą – idealiu atveju uždaroje erdvėje, automobilyje ar patalpoje.
- Pasiimkite apsauginį filtrą. UV arba paprastas skaidrus filtras ant objektyvo priekio kainuoja kelis eurus, bet apsaugo brangiausią – priekinę lęšio dalį. Jei smėlis subraižys filtrą, jį tiesiog pakeisite, o ne objektyvą.
- Naudokite fotoaparato apsauginį uždangalą arba maišelį. Rinkoje yra specialių lietaus ir dulkių apsaugų, kurios uždengia visą korpusą, paliekant tik objektyvą ir vaizdo ieškiklį atvirus.
Kaip elgtis fotografuojant vėjuotoje ar smėlėtoje aplinkoje
Kai jau esate vietoje ir vėjas neša smėlį, kelios paprastos taisyklės gali išgelbėti jūsų techniką:
Venkite keisti objektyvus atviroje erdvėje. Tai svarbiausia taisyklė. Kiekvieną kartą, kai atidarote fotoaparato korpusą, jutiklis lieka atviras net kelioms sekundėms – ir per tą laiką pakankamai smėlio dulkių gali nusėsti ant jo. Jei tikrai reikia keisti objektyvą, atsistokite nugara į vėją, pasilenkite žemyn (kad kamera būtų nukreipta į žemę, o ne į dangų) ir atlikite keitimą kuo greičiau.
Laikykite fotoaparatą žemyn nukreiptą, kai jo nenaudojate. Jei kamera kabo ant kaklo ar rankos, objektyvo anga natūraliai renka dulkes iš oro. Nukreipus žemyn, ši rizika sumažėja.
Naudokite maišą ar rankšluostį kaip barjerą. Kai keičiate baterijas ar atminties korteles, patiestas švarus rankšluostis ar audinys po fotoaparatu sulaikys smėlį, kuris kitu atveju patektų tiesiai į vidų.
Vengti gulėti su fotoaparatu smėlyje. Norint gauti įdomų kampą, dažnai norisi atsigulti ant paplūdimio ar dykumos paviršiaus. Geriau naudoti mažą trikojį ar bent jau padėklą – audinį, kuprinę, bet kokį daiktą tarp kameros ir smėlio.
Apsauginiai priedai, kurie tikrai verti investicijos
Nereikia leisti didelių pinigų, kad apsaugotumėte techniką, tačiau kelios investicijos atsiperka greitai:
- Vandeniui ir dulkėms atsparus kameros užvalkalas – ypač naudingas dykumose, kalnuose ar prie vandenyno, kur vėjas nuolatinis.
- Sandarus maišelis su užtrauktuku (ziplock) – primityvus, bet efektyvus sprendimas objektyvams ir baterijoms transportuoti.
- Sausas oro pūstuvas (blower) – nedidelis guminis prietaisas, skirtas dulkėms pūsti nuo paviršių be tiesioginio kontakto. Niekada nenaudokite suspausto oro balionėlių tiesiai prie jutiklio, nes jie gali išpurkšti drėgmę arba propelentą.
- Mikropluošto šluostė – laikykite kelias švarias šluostes atskirame maišelyje, nes lauke naudojama šluostė greitai pati tampa nešvari.
Jei jūsų fotoaparatas turi vadinamą „weather sealing” (atsparumą aplinkos poveikiui), tai jau gerokai sumažina riziką, tačiau net ir šie modeliai nėra visiškai hermetiški – gamintojai dažniausiai nurodo apsaugą nuo lietaus lašų ir dulkių, bet ne nuo smulkaus, į orą pakylančio smėlio esant stipriam vėjui.
Ką daryti grįžus namo – valymo ritualas
Net jei atrodo, kad viskas praėjo sklandžiai, po fotografavimo smėlėtoje ar dulkėtoje aplinkoje verta atlikti trumpą apžiūrą ir valymą:
- Nupūskite dulkes nuo korpuso paviršiaus oro pūstuvu arba minkštu šepetėliu, prieš atidarydami bet kokias dangteles.
- Nuvalykite objektyvo montavimo žiedą ir korpuso kontaktus sausa šluoste.
- Patikrinkite atminties kortelės ir baterijos skyrelius – ten dažnai susikaupia smulkiausios dalelės.
- Jei turite galimybę, apžiūrėkite jutiklį šviesoje (fotografuodami vienodos spalvos paviršių, pvz., dangų, su uždaryta diafragma f/16 ar f/22) – taip lengviausiai pastebėsite dėmeles nuotraukoje.
Jei matote dulkių taškus nuotraukose, dažniausiai jų galima atsikratyti naudojant fotoaparato integruotą jutiklio valymo funkciją (dauguma šiuolaikinių kamerų ją turi ir suveikia paspaudus mygtuką arba automatiškai įjungiant/išjungiant įrenginį). Jei tai nepadeda – geriau kreiptis į profesionalią valymo paslaugą, o ne bandyti valyti jutiklį patiems namų sąlygomis, nes netinkamai naudojant priemones galima padaryti dar didesnę žalą.
Kada verta susirūpinti rimčiau
Yra keli požymiai, rodantys, kad smėlis ar dulkės pateko giliau nei tikėjotės:
- Objektyvo zoom žiedas pradeda girgždėti arba sunkiau sukasi.
- Fokusavimo variklis dirba garsiau nei įprastai arba fokusuoja nestabiliai.
- Nuotraukose atsiranda tamsios dėmelės, kurios nedingsta net pakeitus objektyvą (tai reiškia, kad problema jutiklyje, o ne objektyve).
- Diafragmos lamelės nebeatsidaro ar neužsidaro sklandžiai.
Šiais atvejais geriausia nelaukti ir kreiptis į servisą kuo greičiau. Kuo ilgiau smėlio grūdelis būna mechanizme, tuo didesnė tikimybė, kad jis pajudės giliau arba subraižys papildomus paviršius.
Vietoj išvadų: keli įpročiai, kurie tampa antra prigimtimi
Iš tiesų, apsauga nuo smėlio ir dulkių nėra sudėtinga mokslo šaka – tai labiau įprotis, kuris po kelių kartų tampa automatišku veiksmu, panašiai kaip užsisegti diržą automobilyje. Svarbiausia, ką verta įsiminti: didžiausia grėsmė kyla ne pačiu fotografavimo momentu, o tada, kai fotoaparatas atviras – keičiant objektyvą, atidarant korteles skyrelį ar tiesiog laikant kamerą be dangtelio ilgesnį laiką.
Praktiškai tai reiškia keletą paprastų taisyklių, kurias verta įsivesti kaip rutiną: visada turėkite bent vieną apsauginį maišelį kelionėje, venkite keisti objektyvus lauke, jei įmanoma to išvengti, ir po kiekvienos išvykos į smėlėtą ar dulkėtą vietą skirkite penkias minutes patikrinti bei nuvalyti techniką. Tai skamba banaliai, bet būtent šie maži veiksmai atskiria fotoaparatą, kuris tarnauja metų metus, nuo to, kurį po vienos kelionės į dykumą tenka nešti į servisą.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti – jei jaučiate, kad situacija tikrai ekstremali (stiprus smėlio pūgos vėjas, dulkių audra), kartais geriausias sprendimas yra tiesiog palikti fotoaparatą krepšyje ir palaukti, kol sąlygos pagerės. Ne kiekvienas kadras vertas rizikos sugadinti techniką, kuri kainavo ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų. Fotografija juk apie kantrybę, o gera nuotrauka niekur nedings, jei palauksite dar dešimt minučių, kol vėjas nurims.
