Kiekvienas, kuris nešiojasi fotoaparatą lauke ne tik saulėtomis dienomis, greitai supranta – technika kenčia nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų kur kas daugiau, nei norėtume pripažinti. Objektyvai apsitraukia rūku, korpusas sudrėksta, o žiemą baterijos ištuštėja per pusvalandį. Šis straipsnis – apie tai, kaip realiai, o ne teoriškai, apsaugoti savo įrangą nuo šių problemų.
Kodėl drėgmė yra tikrasis fotoaparatų priešas
Daugelis galvoja, kad pavojingiausia – lietus. Tiesa yra kitokia: didžiausią žalą padaro ne lašai, o kondensacija. Kai fotoaparatą išnešate iš šaltos, sausos patalpos į drėgną ir šiltą orą (arba atvirkščiai), objektyvo ir korpuso viduje susidaro mikroskopiniai vandens garų lašeliai. Tai tas pats efektas, kai iš šaldytuvo ištraukiate šaltą butelį – jis akimirksniu apsitraukia rasa.
Problema ta, kad kondensacija fotoaparate atsiranda ne tik ant lęšio išorės, bet ir viduje, tarp elementų, ant sensoriaus, elektronikos plokščių. Ilgainiui tai gali sukelti korozijos, formuoti pelėsį objektyvo viduje (taip, tai realu ir dažnai nepataisoma) arba tiesiog trumpai jungti elektroninius komponentus.
Todėl svarbiausia taisyklė – niekada nešokinėti staigiai tarp skirtingos temperatūros ir drėgmės zonų su technika lauke. Jei įmanoma, leiskite fotoaparatui pamažu prisitaikyti prie naujos aplinkos, uždaram krepšyje ar dėkle.
Sandarūs krepšiai ir dėklai – ne prabanga, o būtinybė
Investuoti į kokybišką, vandeniui atsparų krepšį – vienas paprasčiausių sprendimų, kurį daugelis atmeta kaip nesvarbų, kol nepatiria žalos savo kailiu. Rinkoje yra begalė variantų – nuo pigių apsauginių užvalkalų iki visiškai sandarių, hermetiškų dėžių su silikoniniu tarpikliu.
Jei fotografuojate retkarčiais, gali pakakti storo plastikinio maišo su užtrauktuku – primityviai, bet veikia. Tačiau jei technika – jūsų darbo įrankis arba brangi investicija, verta pasidomėti specializuotais Pelican ar panašaus tipo lagaminais. Jie ne tik apsaugo nuo vandens, bet ir sumažina smūgių žalą.
Svarbu ir tai, kaip pakuojate fotoaparatą prieš išeidami. Jei žinote, kad lauke bus drėgna ar lyja, sudėkite techniką į krepšį jau patalpoje, uždarykite jį sandariai ir atidarykite tik lauke, kai temperatūra jau stabilizuosis. Toks paprastas žingsnis sumažina kondensacijos riziką iki minimumo.
Silikagelio maišeliai – mažas dalykas, didelis efektas
Tie mažučiai paketeliai, kuriuos randate naujuose batuose ar rankinėse – tikras gelbėtojas fotografo krepšiui. Silikagelis absorbuoja drėgmę iš aplinkos, todėl jį verta laikyti tiek fotoaparato krepšyje, tiek dėkle, kuriame technika laikoma namuose.
Rekomenduoju nesitaupyti ir naudoti kelis maišelius vienu metu, ypač jei gyvenate drėgnesniame klimate arba laikote įrangą sandėliuke, garaže, palėpėje. Silikagelis pamažu prisotina drėgmę ir tampa mažiau efektyvus, todėl kas kelis mėnesius verta jį pakeisti arba, jei naudojate reguliuojamą tipą, tiesiog pakaitinti orkaitėje žemoje temperatūroje, kad išgaruotų sukaupta drėgmė.
Alternatyva – specialios sausinimo dėžutės su indikatoriumi, kuris parodo spalva, kada reikia keisti turinį. Tai patogu, jei nenorite nuolat sekti, kiek drėgmės sugėrė maišelis.
Kaip elgtis šaltuoju metu, kai baterijos ir mechanika kenčia
Žiema fotoaparatams – atskira iššūkių kategorija. Šaltis pats savaime nėra tiesiogiai pavojingas elektronikai, tačiau jis smarkiai sumažina baterijos talpą ir gali padaryti mechaninius komponentus lūžtančius ar trapesnius, jei jie iš plastiko.
Praktiniai patarimai, kuriuos vertėtų taikyti šaltuoju metu:
- Laikykite atsargines baterijas šiltoje kišenėje, arčiau kūno – ne krepšyje, kur temperatūra tokia pati kaip lauke.
- Jei baterija ištuštėjo šaltyje, ji dažnai „atgyja“, kai ją įkaitinate – tiesiog įdėkite atgal į šiltą kišenę pusvalandžiui.
- Grįžę iš šalčio į šiltą patalpą, nedelsdami neišimkite fotoaparato iš krepšio – leiskite jam pamažu sušilti uždarytame krepšyje bent 30-60 minučių.
- Venkite kvėpuoti ant objektyvo šaltyje, norėdami nuvalyti garą – tai tik pridės drėgmės, kuri užšals.
Verta paminėti, kad kai kurie profesionalūs fotoaparatų korpusai turi sandarinimą (weather sealing), kuris apsaugo nuo dulkių ir tam tikro kiekio drėgmės, tačiau tai nereiškia, kad įrangą galima mirkyti lietuje be jokių apsaugos priemonių. Sandarinimas – papildoma, ne pagrindinė apsauga.
Objektyvai reikalauja atskiro dėmesio
Nors korpusas dažnai geriau apsaugotas, objektyvai – jautresni. Jų vidinė erdvė tarp lęšių yra tobula vieta pelėsiui augti, jei viduje kaupiasi drėgmė ilgą laiką. Tai vadinama „fungus“ objektyve, ir kartą apsigimęs, jis dažnai nebegrįžtamai sugadina vaizdo kokybę.
Norėdami išvengti šios problemos, laikykite objektyvus sausoje, vėdinamoje vietoje, o ne uždarytoje, drėgnoje dėžutėje be sausinimo priemonių. Fotografai, gyvenantys tropiniame ar labai drėgname klimate, dažnai investuoja į specialius sausinimo spintelius (dry cabinets), kurie palaiko stabilų drėgmės lygį apie 40-50%. Tai gali skambėti pernelyg profesionaliai, tačiau jei turite kelis brangius objektyvus, tokia spintelė greitai atsiperka.
Jei tokios spintelės neturite, paprasta plastikinė dėžė su sandariu dangteliu ir silikagelio maišeliais atlieka panašią funkciją, tik reikalauja daugiau priežiūros ir stebėjimo.
Ką daryti, jei vanduo ar drėgmė vis tiek pateko į techniką
Net laikantis visų atsargumo priemonių, kartais nutinka nelaimė – lietus, banga, atsitiktinai numesta į baseiną. Pirmieji minutės po incidento dažnai nusprendžia, ar fotoaparatas išgyvens.
Iškart išimkite baterijos ir atminties kortelę – tai sumažina trumpojo jungimo riziką. Neįjunkite fotoaparato, norėdami patikrinti, ar veikia – tai gali padaryti dar didesnę žalą, jei viduje yra vandens. Nusausinkite išorę švelniai, nekratydami ir nesukdami korpuso, kad vanduo neplistų giliau į mechanizmą.
Legenda apie ryžius yra populiari, tačiau realybėje ryžiai sugeria drėgmę per lėtai ir mažai efektyviai, palyginti su silikagelio maišeliais. Jei turite galimybę, sudėkite techniką į sandarų maišą su daug silikagelio ir palikite bent 48 valandas. Po to, jei vis tiek yra keistų garsų, riebalų kvapo ar vaizdo problemų, geriau nešti į servisą, nei rizikuoti savarankiškai ardyti.
Vietoj griežtos taisyklių lentelės – kelios mintys, kurios liks galvoje
Fotoaparato apsauga nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių nėra vienkartinis veiksmas, o įprotis, kurį verta įsivesti kaip natūralią rutinos dalį. Krepšys su sandarumo savybėmis, keli silikagelio maišeliai kišenėje, atsarginė baterija arčiau kūno šaltuoju metu, ir tas pats paprastas dalykas – neskubėti keisti aplinkos temperatūros staigiai – apsaugo nuo didžiosios daugumos problemų, su kuriomis susiduria fotografai.
Verta prisiminti, kad brangiausia įranga ne būtinai yra atspariausia – dažnai tiesiog geriau apsaugota savo naudotojo. Paprasti, nuolat kartojami veiksmai – krepšio uždarymas prieš išeinant į drėgną orą, sausinimo priemonių priežiūra, laikas leisti technikai adaptuotis prie naujos temperatūros – padaro daugiau, nei bet kokia brangi apsaugos priemonė, naudojama tik retkarčiais.
Ir galiausiai – jei jau nutiko blogiausia, nepanikuokite ir nesistenkite pataisyti viską skubotai. Kartais geriausia, ką galite padaryti savo fotoaparatui po sąlyčio su drėgme, yra tiesiog duoti jam laiko išdžiūti ramiai, kol pats nesumaišėte problemos su nervinga intervencija.
