Fotoaparato blykstė – tas nedidelis įrenginys, kurį dažnai pastebime tik tada, kai jis nustoja veikti. Kol viskas gerai, apie ją net negalvojame. Bet štai ateina svarbi proga – vestuvės, gimtadienis, koncertas tamsioje salėje – ir staiga paaiškėja, kad blyksčių nebėra arba jos veikia kažkaip keistai. Tokiu momentu kyla klausimas: ar bandyti taisytis pačiam, ar geriau iškart nešti pas meistrą?
Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kokie blyksčių gedimai yra tipiniai, kuriuos iš jų galima išspręsti namuose, o kada geriau nerizikuoti ir kreiptis į specialistą.
Dažniausios blyksčių problemos, su kuriomis susiduria fotografai
Blykstės gedimai gali pasireikšti labai įvairiai. Vieniems tai visiškas neveikimas – paspaudi mygtuką, o šviesos nėra. Kitiems – nestabilus veikimas, kai blykstė sušvinta kartais, o kartais tiesiog tyli. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai blykstė šviečia, bet spalva ar intensyvumas skiriasi nuo įprasto, arba girdisi keistas garsas įkraunant kondensatorių.
Dažnas simptomas – ilgai trunkantis įkrovimas. Jei anksčiau blykstė buvo pasiruošusi per porą sekundžių, o dabar reikia laukti dešimt ar daugiau, tai jau signalas, kad kažkas negerai su vidiniais komponentais, dažniausiai su kondensatoriumi.
Kitas įprastas atvejis – blykstė visai nereaguoja į fotoaparato komandas, nors maitinimas veikia, o baterijos naujos. Tokiu atveju problema gali slypėti kontaktuose, sinchronizacijos grandinėje arba pačiame valdymo module.
Kai kalta baterija, o ne pati blykstė
Prieš skambinant meistrui, verta patikrinti pačius paprasčiausius dalykus. Nustebtumėte, kaip dažnai žmonės atneša „sugedusią” blykstę, o paaiškėja, kad tiesiog baterijos senos arba netinkamai įdėtos. Skirtingai nei fotoaparatai, kurie dažnai turi įkraunamas baterijas su indikatoriais, daugelis blykstės modelių naudoja AA tipo elementus, kurie gali greitai išsikrauti, ypač šaltyje.
Patarimas: visada turėkite atsargines, šviežias baterijas, ypač jei planuojate ilgą fotosesiją ar renginį. Taip pat verta patikrinti baterijų kontaktus – ar nėra oksidacijos, rūdžių pėdsakų ar tiesiog nešvarumų. Kartais užtenka nuvalyti kontaktus švariu, sausu audiniu ir problema išnyksta savaime.
Jei baterijos tikrai naujos, kontaktai švarūs, o blykstė vis tiek neveikia – tada jau galima galvoti apie rimtesnę problemą.
Kokius gedimus galima pabandyti spręsti savarankiškai
Yra keletas dalykų, kuriuos galima pabandyti patikrinti ar sutvarkyti be didelės rizikos, jei turite bent minimalų techninį suvokimą:
- Kontaktų valymas. Ne tik baterijų, bet ir hot shoe (blykstės tvirtinimo) kontaktų valymas gali išspręsti nemažai sinchronizacijos problemų.
- Programinės įrangos atnaujinimas. Kai kurios šiuolaikinės blykstės turi mikroprogramas, kurias galima atnaujinti per gamintojo programėlę ar kompiuterį. Pasenusi programinė įranga kartais sukelia keistus veikimo sutrikimus.
- Nustatymų atstatymas į gamyklinius. Kartais dėl atsitiktinai pakeistų nustatymų blykstė elgiasi neįprastai – atrodo lyg sugedusi, bet iš tiesų tiesiog netinkamai sukonfigūruota.
- Mechaninis patikrinimas. Ar nėra atsilaisvinusių dalių, ar tinkamai užsifiksuoja ant fotoaparato, ar difuzorius/atspindėjimo galvutė laisvai juda.
Šie veiksmai yra saugūs ir nereikalauja specialių įrankių ar žinių apie elektroniką. Tačiau čia riba ir baigiasi – toliau jau prasideda zona, kurioje savarankiškas kišimasis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Kodėl blykstės viduje slypi pavojus, kurio nereikėtų nuvertinti
Daugelis nesusimąsto, kad blykstės viduje esantis kondensatorius gali laikyti gana rimtą elektros krūvį net tada, kai įrenginys išjungtas ir baterijos išimtos. Tai ne juokas – tokie kondensatoriai naudojami tam, kad greitai sukauptų ir išleistų energiją, reikalingą tam trumpam, bet intensyviam šviesos blyksniui. Įtampa juose gali siekti kelis šimtus voltų.
Būtent dėl šios priežasties blyksčių ardyti savarankiškai griežtai nerekomenduojama, jei neturite atitinkamų žinių apie elektroniką ir saugaus darbo su kondensatoriais patirties. Yra nemažai atvejų, kai žmonės, bandydami patys pasitaisyti blykstę, gavo skausmingą elektros smūgį net praėjus ilgam laikui po to, kai įrenginys buvo išjungtas.
Jei matote, kad blykstės korpusas įtrūkęs, jaučiate degėsių kvapą, girdite spragsėjimą ar pastebite dūmus – tai jau aiškus signalas nedelsiant nutraukti bandymus ir kreiptis į specialistą. Tokie simptomai gali reikšti trumpą jungimą ar perkaitusius komponentus, o tolesnis naudojimas gali sukelti gaisro pavojų.
Kada verta kreiptis pas specialistą – konkretūs požymiai
Kalbant konkrečiau, štai situacijos, kuriose iš tiesų verta nešti blykstę profesionalams:
Blykstė visai neįsikrauna arba įsikrauna labai ilgai. Tai dažniausiai rodo, kad kondensatorius pradeda „senti” ar prarasti talpą. Šio komponento pakeitimas – ne tas darbas, kurį verta bandyti atlikti pačiam.
Netolygus ar nenuoseklus šviesos intensyvumas. Jei blykstė kartais šviečia stipriai, kartais silpnai, nors nustatymai tie patys – tai gali reikšti problemas su valdymo grandine ar pačiu ksenono lempos elementu.
Garsūs spragsėjimai, cypimas ar dūzgimas. Šie garsai dažnai signalizuoja apie elektroninių komponentų problemas, kurias diagnozuoti be specialios įrangos praktiškai neįmanoma.
Mechaniniai pažeidimai po kritimo. Nukritus blykstei, net jei ji išoriškai atrodo nepažeista, viduje gali būti atsilaisvinę kontaktai, įtrūkę litavimo taškai ar pasislinkę komponentai. Tokiu atveju geriau perduoti patikrinti specialistui, nei laukti, kol problema paaiškės pačiu netinkamiausiu momentu.
Vandens ar drėgmės patekimas. Jei blykstė sušlapo, net jei šiuo metu ji veikia normaliai, viduje gali kauptis korozija, kuri ilgainiui sukels rimtesnių problemų. Tokiais atvejais rekomenduojama profesionali patikra ir, jei reikia, valymas.
Garantinis laikotarpis. Jei blykstė vis dar galioja garantija, bet koks savarankiškas ardymas ją automatiškai anuliuoja. Net jei problema atrodo smulki, verta pirmiausia kreiptis į oficialų serviso centrą.
Kaip pasirinkti tinkamą servisą ir ko iš jo tikėtis
Renkantis, kur nešti sugedusią blykstę, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia, ar servisas specializuojasi būtent fotoįrangoje, o ne bendrai elektronikos taisyme. Fotografijos technika turi savo specifiką, o blykstės komponentai kartais būna gan specifiniai ir sunkiai randami, jei servisas neturi ryšių su gamintojais ar dalių tiekėjais.
Verta paklausti, ar servisas gali pateikti preliminarų įkainį po diagnostikos, nes kartais remonto kaina gali priartėti prie naujos blykstės kainos – tokiu atveju gal verčiau investuoti į naują įrenginį, ypač jei senasis modelis jau nebėra pačios naujausios kartos.
Taip pat gera praktika – pasiteirauti, kokia garantija suteikiama atliktam remontui. Rimti servisai paprastai duoda bent kelių mėnesių garantiją pakeistoms dalims ar atliktiems darbams.
Prevencija: kaip išvengti dažnų gedimų ateityje
Geriausias remontas – tas, kurio nereikia. Štai keletas praktinių patarimų, kaip prailginti blykstės tarnavimo laiką:
- Nelaikykite blykstės su įdėtomis baterijomis ilgą laiką be naudojimo – baterijos gali ištekėti ir sugadinti kontaktus.
- Venkite naudoti blykstę drėgnoje aplinkoje ar lyjant, nebent turite specialią apsaugą.
- Reguliariai valykite kontaktus ir laikymo dėklą sausoje, švarioje vietoje.
- Nenaudokite blykstės iškart vienas po kito be pertraukos ilgą laiką – tai gali perkaitinti vidinius komponentus, ypač jei šaudote serijomis studijoje.
- Kraudami pakartotinai naudojamas baterijas, naudokite kokybišką įkroviklį – prastos kokybės įkrovimas gali sutrumpinti tiek baterijų, tiek pačios blykstės tarnavimo laiką.
Vietoj išvadų: kada verta pasitikėti savimi, o kada – meistru
Tiesą sakant, blykstės gedimų atveju geriausias patarimas skamba paprastai – jei problema susijusi su išoriniais veiksniais (baterijomis, kontaktais, nustatymais), drąsiai galite pabandyti patys. Tai nereikalauja jokių specialių įrankių, o rizika minimali. Bet kai kalba pasisuka apie vidinius komponentus, ypač kondensatorių, kuris gali laikyti pavojingą elektros krūvį net atjungus maitinimą – čia jau ne vieta eksperimentams.
Nepamirškite, kad fotografavimo įranga, ypač blykstės, nėra tie prietaisai, kuriuos verta taisyti „iš smalsumo” ar norint sutaupyti keliasdešimt eurų. Elektros smūgis nuo įkrauto kondensatoriaus gali būti skausmingas, o kai kuriais atvejais net pavojingas sveikatai. Jei matote bet kokius neįprastus požymius – degėsių kvapą, dūmus, keistus garsus ar mechaninius pažeidimus – geriausias sprendimas yra nedelsiant kreiptis į specialistą, o ne bandyti „pačiam suprasti, kas ten viduje”.
Ir galiausiai – prevencija visada pigesnė už remontą. Tinkama priežiūra, kokybiškos baterijos ir atsargus naudojimas gali smarkiai prailginti blykstės gyvavimo laiką ir sutaupyti nemažai nervų bei pinigų ateityje. O jei jau teko susidurti su gedimu – geriau praleisti kelias dienas be blykstės, laukiant meistro diagnozės, nei rizikuoti tiek savo saugumu, tiek brangios įrangos likimu.
