Fotoaparatas su veidrodžiu – tai ne telefonas, kurį galima mesti į kišenę ir pamiršti. Tai sudėtingas mechaninis-elektroninis prietaisas, kuriame juda veidrodėlis, sukasi diafragma, spragsi užraktas, o jautrus sensorius fiksuoja kiekvieną dulkelę, kuri patenka į vidų. Jei norite, kad jūsų DSLR tarnautų dešimtmetį ar ilgiau ir kad nuotraukos liktų švarios be papildomo retušavimo, priežiūra tampa ne prabanga, o būtinybe. Kalbėsime apie tai, ką iš tiesų verta daryti kasdien, ką – periodiškai, o ko geriau apskritai nesiimti savarankiškai.
Kodėl veidrodiniai fotoaparatai reikalauja daugiau dėmesio nei kompaktai
Skirtingai nuo veidrodinių sistemų neturinčių kamerų, DSLR viduje yra judančių dalių – veidrodis, kuris pakyla fotografuojant, ir mechaninis užraktas su lentelėmis, kurios juda su kiekvienu paspaudimu. Kiekvienas objektyvo keitimas atveria vidų aplinkos orui, dulkėms, drėgmei. Tai reiškia, kad sensorius (arba tiksliau – žemo praleidimo filtras virš jo) tiesiog neišvengiamai kaupia nešvarumus.
Be to, veidrodiniai fotoaparatai dažnai naudojami sunkesnėmis sąlygomis – lauke, žiemą, prie jūros, dulkėtose vietose. Tokia naudojimo specifika reikalauja sistemingo požiūrio į priežiūrą, o ne vienkartinio valymo, kai jau pastebite dėmes nuotraukose.
Sensoriaus valymas: kada tikrai reikia ir kaip tai daryti saugiai
Dulkės ant sensoriaus – dažniausia priežastis, kodėl nuotraukose atsiranda tamsios, dažniausiai apvalios dėmelės, ypač pastebimos uždarant diafragmą (f/11 ir mažiau). Jei matote pasikartojančias dėmes toje pačioje vietoje skirtingose nuotraukose – laikas valyti.
Prieš imantis rankinio valymo, verta išbandyti paprastesnius būdus:
- Daugelis fotoaparatų turi įmontuotą sensoriaus valymo funkciją meniu – ji sukelia vibraciją, kuri nukrato smulkias daleles. Naudokite ją reguliariai, ne tik tada, kai jau matote problemą.
- Puta balionėlis (rubber blower) – paprasčiausias ir saugiausias įrankis. Niekada nenaudokite suspausto oro balionėlių su chemikalais, nes propelentas gali palikti dėmes ant stiklo.
- Jei dulkės nesitraukia nuo pūtimo, reikalingi specialūs sensoriaus valymo pagaliukai (sensor swabs) su valymo skysčiu. Čia jau reikia tikslumo – pagaliukas turi būti tinkamo dydžio pagal jūsų matricos formatą (APS-C ar full frame).
Jei nesijaučiate tvirtai rankose arba abejojate – geriau nešti į servisą. Vienas nesėkmingas judesys gali subraižyti filtrą virš sensoriaus, o tokio remonto kaina bus kur kas didesnė nei profesionalaus valymo paslauga.
Kaip patikrinti, ar sensorius purvinas
Paprastas testas: nustatykite mažiausią diafragmą (pvz., f/22), fotografuokite švarią baltą sieną ar dangų be fokusavimo (galite tyčia nesufokusuoti), tada peržiūrėkite nuotrauką kompiuteryje padidinę kontrastą. Dėmės iškart matysis. Šį testą rekomenduojama daryti kas kelis mėnesius, ypač jei dažnai keičiate objektyvus lauke.
Objektyvų priežiūra – dažnai pamirštas, bet svarbus etapas
Daugelis galvoja tik apie fotoaparato korpusą, pamiršdami, kad objektyvas – tai atskira optinė sistema su savo poreikiais. Priekinis lęšis kaupia pirštų atspaudus, dulkes, kartais net riebalus nuo odos. Viduje esantys elementai gali aprasoti staiga pakeitus temperatūrą (pavyzdžiui, iš šalto lauko atėjus į šiltą patalpą).
- Priekiniam ir galiniam lęšiui valyti naudokite mikropluošto šluostę ir specialų optikos valymo skystį. Niekada nešluostykite drabužiu ar popierine servetėle – smulkios dalelės subraižys apsauginę dangą.
- Prieš valydami stiklą, pirmiausia pūskite balionėliu, kad pašalintumėte smėlio ar dulkių daleles – jos, trinamos šluoste, veikia kaip švitrinis popierius.
- UV arba apsauginis filtras ant objektyvo – pigi investicija, kuri apsaugo brangų lęšį nuo įbrėžimų ir smūgių. Jį valyti kur kas paprasčiau ir pigiau, nei taisyti subraižytą priekinį objektyvo elementą.
- Jei pastebite drėgmę ar rasą viduje tarp lęšių elementų – tai jau rimtesnis signalas, reikalaujantis serviso apžiūros, nes tai gali reikšti sandarumo problemą arba grybelio pradžią.
Grybelis objektyve – tyliai plintanti bėda
Drėgnas klimatas, ilgas laikymas dėkle be vėdinimo, sandėliavimas rūsyje – visa tai sudaro puikias sąlygas grybeliui augti objektyvo viduje. Iš pradžių tai atrodo kaip smulkūs, šakoti dryžiai stikle, bet laikui bėgant grybelis gali pažeisti optinę dangą negrįžtamai.
Kaip to išvengti:
- Nelaikykite technikos uždaruose plastikiniuose dėkluose ilgą laiką – naudokite silikagelio pakelius arba specialias sausinimo dėžes (dry cabinet).
- Periodiškai išimkite fotoaparatą ir objektyvus iš krepšio, leiskite jiems „pakvėpuoti“ patalpoje su normalia drėgme.
- Venkite laikyti techniką rūsyje, garaže ar prie lango, kur temperatūros svyravimai sukelia kondensaciją.
Baterijos ir elektronikos priežiūra
Ličio jonų baterijos, naudojamos daugumoje šiuolaikinių DSLR, turi savo taisykles. Jos nemėgsta būti visiškai išsikrovusios ilgą laiką, taip pat nemėgsta kraštutinių temperatūrų. Jei fotoaparatas nebus naudojamas keletą savaičių ar mėnesių, geriausia palikti bateriją apie 50 proc. įkrautą, o ne visiškai pilną ar tuščią.
Keletas papildomų dalykų:
- Nelaikykite baterijos fotoaparate ilgą laiką, jei technika nenaudojama – tai gali paspartinti natūralų elemento senėjimą.
- Kontaktus tiek baterijoje, tiek fotoaparato skyrelyje retkarčiais nuvalykite sausu šluostuku – korozija ar oksidacija gali sutrikdyti kontaktą.
- Atminties kortelės formatavimą atlikite pačiame fotoaparate, o ne kompiuteryje – tai sumažina failų sistemos klaidų riziką.
Užrakto resursas ir kada verta susirūpinti
Kiekvienas mechaninis užraktas turi apytikslį resursą, dažniausiai nurodomą gamintojo – nuo 100 000 iki 300 000 paspaudimų priklausomai nuo modelio klasės. Tai nereiškia, kad fotoaparatas sugendantis po tiksliai nurodyto skaičiaus, bet tikimybė, kad mechanizmas pradės dėvėtis, didėja.
Norintiems sužinoti, kiek kartų jau paspaudė užraktą naudotą fotoaparatą perkantys žmonės, egzistuoja nemokami internetiniai įrankiai, analizuojantys nuotraukos EXIF duomenis arba specialius failus, priklausomai nuo gamintojo. Tai naudinga žinoti tiek perkant naudotą techniką, tiek planuojant, kada verta kreiptis dėl profilaktinio serviso patikrinimo.
Kasdieniai įpročiai, kurie pailgina fotoaparato gyvenimą
Didžioji dalis gedimų atsiranda ne dėl vieno didelio nutikimo, o dėl susikaupusių smulkių aplaidumų. Štai keletas paprastų taisyklių, kurias verta paversti įpročiu:
- Keisdami objektyvą, stenkitės tai daryti kuo greičiau ir uždaroje, mažiau dulkėtoje aplinkoje – ne pajūryje pučiant vėjui.
- Fotoaparato korpuso kamerą laikykite nukreiptą žemyn, keičiant objektyvą – taip mažiau tikėtina, kad dulkės nukris tiesiai ant sensoriaus.
- Naudokite dangtelius – ir priekinį, ir galinį – visada, kai objektyvas nėra ant korpuso.
- Po fotosesijos lauke, ypač lyjant ar sningant, prieš dedant į krepšį nusausinkite techniką minkšta šluoste ir palaukite, kol ji visiškai atvės ar išdžius, prieš uždarant dėklą.
- Krepšys ar dėklas turėtų būti su minkštu paklotu, o ne tiesiog maišas – smūgiai transportuojant yra dažna priežastis, dėl kurios sugenda vidinė mechanika.
Kaip elgtis su technika ekstremaliomis sąlygomis
Fotografavimas žiemą, prie jūros ar tropikuose kelia papildomų iššūkių. Šaltyje baterijos greičiau išsikrauna, todėl verta turėti atsarginę, laikomą arčiau kūno šilumos. Grįžus iš šalčio į šiltą patalpą, fotoaparatą rekomenduojama palikti sandariame maišelyje kelioms valandoms, kad kondensacija susidarytų ant maišelio, o ne ant elektronikos ar objektyvo vidaus.
Prie jūros ar sūraus oro sąlygomis druskos dalelės ore gali būti itin agresyvios metalinėms detalėms ir elektroniniams kontaktams. Po tokios sesijos verta nuvalyti korpusą sausa, o esant reikalui – lengvai drėgna šluoste, vengiant vandens patekimo į jungtis ir baterijos skyrelį.
Kada patikėti darbą profesionalams
Yra ribos, kurias peržengus savarankiškas remontas ar valymas tampa rizikingas. Jei pastebite:
- keistus garsus veikiant užraktui ar veidrodžiui,
- ryškias dėmes ar dryžius, kurių nepašalina standartinis sensoriaus valymas,
- drėgmę ar pelėsį objektyvo viduje,
- problemas su autofokusu, kurios atsiranda tik su tam tikru objektyvu,
– geriausias sprendimas yra oficialus servisas arba patikimas nepriklausomas technikos meistras, specializuojantis fotoaparatų remonte. Bandymas išspręsti tokias problemas savarankiškai dažniausiai baigiasi brangesniu remontu, nei būtų kainavęs profesionalus patikrinimas iš karto.
Vietoj apibendrinimo: mažų įpročių didelė galia
Jei reikėtų sudėti visą šį straipsnį į vieną sakinį, jis skambėtų taip: geriausia fotoaparato priežiūra yra ta, kurios beveik nesimato kasdien, bet kuri atsiperka po penkerių metų, kai technika vis dar veikia be priekaištų. Nereikia investuoti į brangią profesionalią valymo įrangą ar tapti technikos meistru – užtenka nedidelių, bet nuoseklių įpročių: laikytis švaros keičiant objektyvus, saugoti techniką nuo drėgmės, retkarybe patikrinti sensorių ir neignoruoti keistų garsų ar simptomų.
Verta prisiminti ir tai, kad fotoaparatas – ne vienkartinis pirkinys, o įrankis, kuris kuria vertę tol, kol juo naudojatės aktyviai. Kuo ilgiau jis veikia be gedimų, tuo mažiau išleidžiate remontams ir tuo daugiau laiko liks pačiam fotografavimui, o ne rūpesčiams dėl technikos būklės. Todėl kitą kartą, kai grįšite iš fotosesijos, skirkite penkias minutes – nuvalykite dulkes, patikrinkite objektyvą, palikite techniką išdžiūti. Tos penkios minutės dažnai ir yra skirtumas tarp fotoaparato, kuris tarnauja dešimtmetį, ir to, kuris nutyla per porą metų.
