Fotoaparatas, kuris staiga nustoja veikti taip, kaip turėtų, gali sugadinti ne vieną planuotą fotosesiją ar kelionę. Prieš skubant pas meistrą ar leidžiant pinigus naujam įrenginiui, verta patiems pabandyti suprasti, kas iš tikrųjų negerai. Dažnai gedimas būna daug paprastesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kartais užtenka kelių paprastų veiksmų, kad viskas vėl sugrįžtų į savo vietas.
Pirmieji požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Prieš pradedant bet kokią diagnostiką, svarbu ramiai apžiūrėti aparatą ir užsirašyti (bent jau galvoje), kada tiksliai atsirado problema. Ar tai nutiko po kritimo, sudrėkimo, ilgo nenaudojimo laikotarpio, ar tiesiog vieną dieną viskas nustojo veikti be jokios aiškios priežasties? Šis kontekstas dažnai yra raktas į teisingą diagnozę.
Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Ar aparatas apskritai įsijungia, ar ekranas lieka juodas
- Ar girdisi objektyvo garsai, kai fotoaparatas jungiamas ar išjungiamas
- Ar vaizdas ekrane atsiranda, bet yra iškraipytas, dryžuotas ar spalvotas neteisingai
- Ar atmintinė kortelė nuskaitoma, ar sistema rodo klaidos pranešimą
- Ar baterija įkraunama normaliai, ar greitai išsikrauna
Šie paprasti stebėjimai jau leidžia atskirti, ar problema susijusi su elektronika, mechanika, ar tiesiog programine dalimi.
Baterijos ir maitinimo patikra – pirmas žingsnis visada
Nuoseklumo dėlei pradėkime nuo banaliausio dalyko, kurį daugelis praleidžia dėl skubėjimo. Maždaug trečdalis visų „gedimų“, su kuriais žmonės kreipiasi į servisus, iš tikrųjų yra susiję su baterija arba jos kontaktais. Senstanti baterija gali rodyti pilną įkrovą, bet realiai atiduoti energiją per trumpą laiką arba visai neduoti pakankamai srovės aparato veikimui.
Ką galima padaryti namuose:
- Išimkite bateriją, švelniai nuvalykite kontaktus sausu švariu audiniu ar guma nutrintu pieštuku (grafitas puikiai pašalina oksidaciją)
- Pabandykite pakrauti bateriją visiškai kitu, žinomu geru kroviklio
- Jei turite galimybę, išbandykite kitą, žinomai veikiančią bateriją tame pačiame aparate
- Patikrinkite, ar baterijos skyrelio kontaktai nesudeformuoti ar surūdiję
Jei fotoaparatas su kita baterija veikia normaliai – problema rasta, ir tai gali reikšti daug pinigų sutaupymo, nes nauja baterija kainuoja kur kas mažiau nei remonto darbai.
Atmintinės kortelės klausimas
Antra dažniausia priežastis, kodėl fotoaparatas „neveikia“, yra susijusi ne su pačiu aparatu, o su atmintinės kortele. Korta gali būti pažeista, užpildyta arba tiesiog nesuderinama su konkrečiu modeliu po firmware atnaujinimo.
Paprasti testai, kuriuos galite atlikti patys:
- Išimkite kortelę ir įjunkite fotoaparatą be jos – jei sistema veikia normaliai, problema greičiausiai kortelėje
- Pabandykite kitą, žinomai veikiančią atmintinės kortelę
- Suformatuokite kortelę per patį fotoaparatą (ne per kompiuterį), bet tik jei esate tikri, kad ten nėra svarbių nuotraukų, kurių dar nespėjote nukopijuoti
- Patikrinkite kortelės kontaktus – ar nėra dulkių, korozijos ar mechaninių pažeidimų
Verta žinoti, kad kai kurie senesni fotoaparatai netaikomi su naujesnėmis, didesnės talpos ar greitesnėmis kortelėmis, todėl jei neseniai pirkote naują kortą, tai gali būti visai paprastas suderinamumo klausimas.
Objektyvo ir mechaninės dalies apžiūra
Jei fotoaparatas įsijungia, bet vaizdas ekrane neatsiranda arba yra neryškus, kaltininkas dažnai slypi objektyve. Ypač tai aktualu bevardis objektyvams, kurie yra ištraukiami mechaniškai – juose lengvai gali susikaupti dulkės arba smėlis, kuris trukdo mechanizmui judėti sklandžiai.
Kas verta pažiūrėti:
- Ar objektyvas išsitraukia ir susitraukia be papildomo pasipriešinimo ar keisto garso
- Ar matomos įskilimai, drėgmė ar pelėsis viduje (žiūrint prieš šviesą)
- Ar autofokusas bando ieškoti fokuso, bet niekaip negali „pagauti“ vaizdo
- Ar nėra pašalinių daiktų (smėlio grūdelių, plaukų) matomų per objektyvą
Jeigu pastebite pelėsį ar drėgmės pėdsakus – tai jau rimtesnis atvejis, kurio patys namuose neišspręsite. Toks pažeidimas dažniausiai reikalauja profesionalaus valymo, nes savarankiškas objektyvo ardymas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Programinės įrangos gedimai vs fizinis pažeidimas
Kartais fotoaparatas elgiasi keistai ne dėl to, kad kažkas sulūžo, o dėl to, kad sistema tiesiog „užstrigo“. Tai ypač būdinga skaitmeniniams fotoaparatams su sudėtinga vidine programine įranga.
Pirmiausia pabandykite paprasčiausią sprendimą – visišką aparato perkrovimą. Išimkite bateriją ir atmintinės kortelę bent 5-10 minučių, tuomet sudėkite viską atgal ir bandykite iš naujo. Šis metodas veikia stebėtinai dažnai, ypač kai fotoaparatas „užstringa“ vienoje ekrano vietoje ar nereaguoja į mygtukus.
Jei turite galimybę, patikrinkite gamintojo svetainėje, ar nėra naujesnės firmware versijos jūsų modeliui. Pasenusi programinė įranga kartais sukelia keistus, sunkiai paaiškinamus glitchus, kurie primena rimtą techninį gedimą, bet realiai išsisprendžia paprastu atnaujinimu.
Fizinio pažeidimo požymiai, kurių jokiu programiniu sprendimu neišspręsite:
- Girdimas metalinis trinties garsas objektyve
- Matomas vidinis įskilimas sensoriuje ar objektyve
- Korpuso deformacija po kritimo
- Nuolatinis vandens ar drėgmės kvapas iš vidaus
Kada patys galite pataisyti, o kada verta atsisakyti bandymų
Svarbu suprasti savo ribas. Fotoaparatai, ypač veidrodiniai ar bevardis modeliai su sudėtinga vidine struktūra, nėra skirti savarankiškam remontui namų sąlygomis. Sensoriaus valymas, viduje esančių jungčių tikrinimas ar mechaninių dalių keitimas reikalauja specialių įrankių ir žinių.
Tai, ką saugiai galite daryti patys:
- Baterijos ir kortelės kontaktų valymas
- Išorinis korpuso valymas sausu audiniu
- Firmware atnaujinimas per oficialią gamintojo programinę įrangą
- Paprastas perkrovimas ir gamyklinių nustatymų atkūrimas
Tai, ko namuose geriau nedaryti:
- Objektyvo ardymas ir vidinis valymas
- Sensoriaus valymas be tam skirtų priemonių (paprasti audiniai gali subraižyti paviršių negrįžtamai)
- Bandymai patiems lituoti ar keisti vidines plokštes
- Korpuso ardymas ieškant „laisvo laido“
Kai viskas atrodo tvarkinga, bet vis tiek kažkas ne taip
Būna atvejų, kai visi paprasti testai praeina sėkmingai – baterija gera, kortelė veikia, objektyvas judant be problemų, bet vaizdas vis tiek neišeina toks, koks turėtų būti. Tokiu atveju verta įtarti sensoriaus problemas arba vidinės elektronikos gedimą, kurio patys diagnozuoti negalėsite.
Vienas paprastas namuose atliekamas testas – nufotografuokite vienspalvį paviršių (pavyzdžiui, sieną ar dangų) su uždaryta diafragma. Jei matote dėmes, taškus ar juostas, kurios kartojasi visose nuotraukose toje pačioje vietoje – tai rodo sensoriaus ar vidinių optinių elementų problemą, kurios pats nepataisysi.
Ką daryti su surinkta informacija
Atlikę visus šiuos paprastus patikrinimus, jūs jau turėsite gana aiškų vaizdą, kas negerai su jūsų fotoaparatu – ar tai tik baterija, kortelės problema, programinis strigimas, ar rimtesnis mechaninis gedimas. Ši informacija yra neįkainojama, kai kreipiatės į servisą, nes galėsite iš karto pasakyti, ką jau patikrinote ir kokie simptomai pasireiškia konkrečiomis sąlygomis.
Meistrai dažnai vertina klientus, kurie ateina jau su konkrečia informacija, o ne tik su fraze „nebeveikia“. Tai sutaupo laiko diagnostikai ir dažnai leidžia greičiau bei pigiau nustatyti tikrąją problemą. Be to, žinodami, kad problema tikrai ne baterijoje ar kortelėje, iš karto atmetate paprasčiausius ir pigiausius sprendimus, o meistras gali koncentruotis ties tikrąja gedimo priežastimi.
Galiausiai, jei fotoaparatas jau senas ir remonto kaina artėja prie naujo įrenginio kainos – verta rimtai apsvarstyti, ar apskritai verta investuoti į taisymą. Kartais protingiau yra tas pinigus skirti naujo, modernesnio aparato pirkimui, ypač jei senasis modelis jau technologiškai atsilikęs nuo šiandienos standartų.
