Situacija pažįstama daugeliui – paspaudi mygtuką, ekranelis šviečia, indikatorius mirksi, bet nuotraukos tiesiog neatsiranda. Arba dar keisčiau: fotoaparatas rodo, kad viskas veikia, tačiau užrakto garso nesigirdi, o kortelėje po kelionės rasti tik seni failai. Toks momentas gali sugadinti nuotaiką bet kuriam fotografui – nesvarbu, ar tu profesionalas su brangiu „Canon” korpusu, ar tiesiog nori nufotografuoti gimtadienio tortą telefonui priklijuotu kompaktu. Verta pažiūrėti, kokios priežastys dažniausiai slepiasi už šio nemalonaus reiškinio.
Atminties kortelė – dažniausias kaltinamasis
Statistiškai didžioji dalis atvejų, kai fotoaparatas „nefotografuoja”, nors atrodo įjungtas ir tvarkingas, susiję su atminties kortele. Kartais ji tiesiog nėra įdėta – nuskamba banaliai, bet net patyrę fotografai kartais išsiblaškę palieka kortelę namuose ant stalo arba kompiuteryje po perkėlimo. Fotoaparatas gali rodyti klaidos pranešimą, bet jei ekranas mažas arba šviesa nepatogi, pranešimo lengva nepastebėti.
Kita dažna bėda – kortelė apsaugota nuo rašymo. Ant SD kortelių yra mažas slankiklis šone, kuris, netyčia paslinktas, blokuoja bet kokį rašymą. Fotoaparatas tuomet ramiai „fotografuoja” – užraktas veikia, ekranas rodo kadrą – tačiau failas tiesiog nesukuriamas.
Taip pat pasitaiko, kad kortelė pilna arba sugadinta. Senos, ilgai naudotos kortelės su bėgant laikui susikaupusiais klaidingais sektoriais gali elgtis nenuspėjamai – vieną dieną viskas gerai, kitą – fotoaparatas užstringa ties „įrašoma” ekranu ir taip ir stovi.
Objektyvo gaubtelis ir kiti akivaizdūs, bet pamirštami dalykai
Skamba komiškai, bet tikrai nemažai fotografų bent kartą gyvenime bandė fotografuoti su uždėtu objektyvo gaubteliu. Modernūs fotoaparatai su autofokusu tokiu atveju tiesiog negali sufokusuoti – sensorius nemato nieko, į ką galėtų taikytis, todėl užraktas neatsileidžia, nes sistema saugosi nuo visiškai neryškaus kadro.
Panašiai gali atsitikti ir dėl uždėto filtro, kuris susikaupusiu drėgnu oru apsitraukia rūku, arba tiesiog objektyvas nėra tinkamai pritvirtintas prie korpuso – nesugirgžda iki galo, kontaktai nesusijungia, ir kamera tiesiog „nemato” objektyvo, nors viskas atrodo užsegta.
Baterijos lygis, kuris meluoja
Vienas iš keisčiausių dalykų fotografijoje – baterijos indikatorius, kuris rodo pusę įkrovos, bet realiai kameroje vos vienas procentas energijos. Kai baterija pasiekia kritinę ribą, dauguma fotoaparatų automatiškai blokuoja užrakto veikimą, kad neapgadintų mechanizmo ar neprarastų duomenų vidury įrašymo. Ekranas tuo tarpu gali dar šviesti kelias minutes – juk peržiūros funkcijai reikia mažiau energijos nei realiam fotografavimui.
Šalta oro temperatūra šią problemą tik paaštrina. Ličio jonų baterijos žiemą praranda talpą greičiau, nei rodo indikatorius, todėl fotoaparatas gali „mirti” viduryje kadro, net jei minutę prieš tai atrodė, kad energijos yra tikrai daug.
Programinės įrangos strigtys – kai kamera tiesiog „užsikimšo”
Šiuolaikiniai fotoaparatai – tai iš esmės mažučiai kompiuteriai su savo procesoriais ir operacine sistema. Kaip ir kompiuteris, jie gali užstrigti. Toks užstrigimas dažniausiai atsiranda po greito serijinio fotografavimo, kai buferis pilnas, o kortelė lėta ir nespėja priimti duomenų. Tokiu atveju kamera gali visiškai nereaguoti į mygtukus, kol pati „susitvarko” arba kol vartotojas priverstinai perkrauna įrenginį išjungdamas ir vėl įjungdamas.
Kitas variantas – po programinės įrangos atnaujinimo, kuris nutrūko ne laiku (pavyzdžiui, dėl išsikrovusios baterijos), fotoaparatas gali likti „pusiaukelėje” tarp senos ir naujos versijos. Tokiu atveju gali reikėti kartoti atnaujinimo procedūrą arba grąžinti gamyklinius nustatymus.
Mechaninis gedimas – kai reikalai jau rimtesni
Jei visos paprastos priežastys patikrintos, o kamera vis tiek atsisako fotografuoti, gali būti kalta mechaninė detalė. Užrakto mechanizmas su laiku susidėvi – ypač jei fotoaparatas buvo naudojamas intensyviai arba nekokybiškose sąlygose (dulkės, drėgmė, smėlis). Kartais užraktas tiesiog „įstringa” pusiaukelėje, ir tai jaučiama kaip visiškas atsisakymas veikti.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai sugenda pagrindinė plokštė arba sensorius – dažniausiai po smūgio, kritimo ar patekusios drėgmės. Tokiais atvejais fotoaparatas gali įsijungti, rodyti meniu, bet visiškai nereaguoti į fotografavimo komandas, nes vidinė elektronika tiesiog nesusikalba tarpusavyje.
Kontaktų oksidacija ir smulkios detalės, kurias dažnai pamirštame
Nedidelis, bet gana paplitęs reiškinys – baterijos ar kortelės kontaktų oksidacija. Ypač jei fotoaparatas laikomas drėgnoje ar sūriame ore (pajūrio kelionės, žvejyba), metaliniai kontaktai gali padengti plonu oksido sluoksniu, kuris trikdo elektros signalą. Iš išorės viskas atrodo tvarkinga, bet fotoaparatas „nesusijungia” su baterija taip, kaip turėtų, ir elgiasi nenuspėjamai.
Panašiai gali veikti ir per stipriai arba per silpnai įstatyta baterija – kai spyruoklė kontaktams nebeturi reikiamo prispaudimo, jungimasis būna nestabilus, todėl kamera kartais veikia, kartais ne.
Kada spręsti pačiam, o kada – nešti į servisą
Prieš skambinant meistrui, verta atlikti kelis paprastus žingsnius: patikrinti kortelę kitame įrenginyje (kompiuteryje ar kitame fotoaparate), pabandyti fotografuoti be kortelės (dauguma modelių tuomet rodo klaidos pranešimą arba leidžia „fotografuoti” tik ekranui), pakeisti bateriją ar patikrinti jos įkrovos lygį naudojant kitą įkroviklį, taip pat nuvalyti kontaktus švariu, sausu audiniu ar specialia guma.
Jei po visų šių žingsnių kamera vis tiek atsisako veikti, greičiausiai problema tikrai mechaninė arba elektroninė, ir tokiu atveju savarankiškas ardymas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Verta kreiptis į autorizuotą servisą, ypač jei fotoaparatas dar galiojančios garantijos laikotarpiu – savarankiškas bandymas „pataisyti” gali garantiją panaikinti.
Kai technika tiesiog primena, kad ji – ne magija
Fotoaparatas, kad ir kokį modernų jis turėtų procesorių, iš esmės yra mechaninis ir elektroninis įrenginys, kuriam reikia priežiūros ir supratimo. Dažniausiai priežastis, kodėl jis „nefotografuoja” nors atrodo veikiantis, būna kur kas banalesnė nei tikimasi – užpildyta kortelė, uždėtas gaubtelis, apsauga nuo rašymo ar tiesiog per žemas baterijos lygis, apie kurį indikatorius pamelavo. Verta prieš kiekvieną svarbią fotosesiją patikrinti visus šiuos smulkius, bet lemtingus dalykus – užima tai vos minutę, bet gali išgelbėti nuo praleistos šventinės nuotraukos ar sugadintos kelionės atminimų. Ir jei kartais kamera tiesiog nutaria „pasišvinkšti” – prieš paniką geriau giliai įkvėpti, išjungti ir įjungti iš naujo. Kartais elektronikai, kaip ir žmogui, tiesiog reikia minutės pertraukos.
